- miktelėti
- mi̇̀ktelėti vksm. Pašnekõvas mi̇̀ktelėjo, nebežinójo ką̃ atsakýti.
.
.
miktelėti — mìktelėti, ėja ( i), ėjo intr. trumpai, kiek sumiksėti: Koks čia jo miksėjimas, kad kada ne kada mìkteli! Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
mikterėti — mìkterėti, ėja, ėjo žr. miktelėti: Aš šiandien išvažiuoju į Berlyną, – mikterėjo Saninas rš. Ką gi gal visi ... prieš tuos žodžius mikterėti MTP5 … Dictionary of the Lithuanian Language
muktelėti — mùktelėti, ėja ( ia), ėjo 1. tr., intr. gurkštelėti: Ką čia jam trunka toks stiklelis mùktelėti Žvr. Kad tu ir gėrėjas – mùktelėjai porą gurkšnių ir jau šlitiniuoji Ds. 2. intr. greit įbėgti, įnerti, šmukštelėti: Jis greitai muktelėjo į… … Dictionary of the Lithuanian Language
sumikčioti — intr. 1. mikčiojant pratarti: Sumikčiojo sau po nosia – nieko negalėjau suprast Gs. 2. truputį pamikčioti, miktelėti: Jis, truputį sumikčiojęs, atsakė rš. Užsikirto kalbėdamas ir, ieškodamas žodžių, kelis sykius sumikčiojo rš. mikčioti;… … Dictionary of the Lithuanian Language